- Išparduota
/images/books/1414171/1553692774_Dieviskoji_komedija_virselis_3D_2.jpg)
/images/books/1414171/1553692768_Untitled.png)
/images/books/1414171/1553692777_Dieviskoji_komedija_virselis_3D_1.png)
- Autorius: Dante Alighieri
- Leidėjas Obuolys
- Metai: 2019
- Puslapiai: 608
- ISBN : 9786094840166
- Versijos kodas: PT.
- Formatas: 14,5 x 20,7 x 5 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
- Vertėjas: Aleksys Churginas
- Knygų serija: Auksinis obuolys
DIEVIŠKOJI KOMEDIJA. Klasikinės literatūros šedevras, atskleidžiantis žmogaus būties esmę, su nepakartojamomis Dore iliustracijomis | knygos.lt
Atsiliepimai
Aprašymas
„Dieviškoji komedija“ – tobuliausios formos poema iš visų kada nors sukurtų. Grakščių strofų laiptais Dantė veda savo skaitytoją nuo žemiausių į aukščiausias būties sferas, kurdamas žmogaus gyvenimo paveikslą.
Alegorinė poema, susidedanti iš trijų dalių („Pragaras“, „Skaistykla“, „Rojus“), simbolizuoja sudėtingą žmogaus kelią į krikščionybės suvokimą, pažinimą ir laimę – kaip kitaip šią patirtį papasakoti, jei begalybė sutelpa taške, o amžinybė mirksnyje? „Dieviškoji komedija“ dažnai apibūdinama kaip poetinė Viduramžių ir ankstyvojo Renesanso enciklopedija. Joje gausu XIV a. pradžios gyvenimo vaizdų, teologijos, istorijos, mokslo, politikos ir moralės problemų.
Manoma, kad būdamas vos 9 metų, Dantė išvydo Beatričę Potinari, kuri vėliau tapo jo kūrybos mūza ir įkvėpėja. Būsimasis poetas Beatričę mylėjo idealia viduramžių riterių meile – iš tolo, niekada jos neužkalbinęs, mergina nežinojo apie garbintojo jausmus, tačiau visam gyvenimui tapo jo moters idealu. Beatričė ištekėjo už Simone di Bardi ir mirė jauna, vos sulaukusi 25 metų. Dantė labai gedėjo mylimosios, niekada jos nepamiršo ir pasižadėjo parašyti knygą „kokios niekas niekados dar nė apie vieną moterį nėra parašęs“. Savo nemirtingame kūrinyje poetas pavaizdavo Beatričę kaip kelią link aukščiausių tikslų išsipildymo.
Kūrinys atspindi XIV amžiaus pasaulėžiūrą, teologines idėjas ir filosofiją. Dantės pasaulio matymas kartu ir viduramžiškas, ir jau humanistinis.
Jo požiūriu, pasaulis – tai negatyvi, žmonių godumo ir piktybės perpildyta vieta, kurią Dievo Apvaizda kreipia į teisingumo triumfą ir laikų pabaigą. Kita vertus, pokalbiuose su personažų sielomis apie gyvenimo patirtį, regimas pasaulis tampa jų etinės ir moralinės atsakomybės rezultatu. Nuo renesanso laikų pasaulėžiūros Dantės požiūris skiriasi beribiu tikėjimu, kad Dievo tvarka greitai įsigalės, kad dar žemėje visiems bus atseikėta pagal teisingumo matą.
„Dieviškosios komedijos“ leidimas su Gustavo Dorė iliustracijomis suteikia skaitytojo vaizduotei peno, leidžia „išvysti“ įvairius pragaro, skaistyklos ir rojaus vaizdinius, kuriais norima parodyti, kaip kenčia nusidėjėliai ir džiaugiasi palaima išrinktieji.
Klasikinės literatūros šedevras, atskleidžiantis žmogaus būties esmę su nepakartojamomis Dore iliustracijomis.
- Autorius: Dante Alighieri
- Leidėjas Obuolys
- Metai: 2019
- Puslapiai: 608
- ISBN: 9786094840166
- Versijos kodas: PT.
- Formatas 14,5 x 20,7 x 5 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
- Vertėjas: Aleksys Churginas
- Knygų serija: Auksinis obuolys
„Dieviškoji komedija“ – tobuliausios formos poema iš visų kada nors sukurtų. Grakščių strofų laiptais Dantė veda savo skaitytoją nuo žemiausių į aukščiausias būties sferas, kurdamas žmogaus gyvenimo paveikslą.
Alegorinė poema, susidedanti iš trijų dalių („Pragaras“, „Skaistykla“, „Rojus“), simbolizuoja sudėtingą žmogaus kelią į krikščionybės suvokimą, pažinimą ir laimę – kaip kitaip šią patirtį papasakoti, jei begalybė sutelpa taške, o amžinybė mirksnyje? „Dieviškoji komedija“ dažnai apibūdinama kaip poetinė Viduramžių ir ankstyvojo Renesanso enciklopedija. Joje gausu XIV a. pradžios gyvenimo vaizdų, teologijos, istorijos, mokslo, politikos ir moralės problemų.
Manoma, kad būdamas vos 9 metų, Dantė išvydo Beatričę Potinari, kuri vėliau tapo jo kūrybos mūza ir įkvėpėja. Būsimasis poetas Beatričę mylėjo idealia viduramžių riterių meile – iš tolo, niekada jos neužkalbinęs, mergina nežinojo apie garbintojo jausmus, tačiau visam gyvenimui tapo jo moters idealu. Beatričė ištekėjo už Simone di Bardi ir mirė jauna, vos sulaukusi 25 metų. Dantė labai gedėjo mylimosios, niekada jos nepamiršo ir pasižadėjo parašyti knygą „kokios niekas niekados dar nė apie vieną moterį nėra parašęs“. Savo nemirtingame kūrinyje poetas pavaizdavo Beatričę kaip kelią link aukščiausių tikslų išsipildymo.
Kūrinys atspindi XIV amžiaus pasaulėžiūrą, teologines idėjas ir filosofiją. Dantės pasaulio matymas kartu ir viduramžiškas, ir jau humanistinis.
Jo požiūriu, pasaulis – tai negatyvi, žmonių godumo ir piktybės perpildyta vieta, kurią Dievo Apvaizda kreipia į teisingumo triumfą ir laikų pabaigą. Kita vertus, pokalbiuose su personažų sielomis apie gyvenimo patirtį, regimas pasaulis tampa jų etinės ir moralinės atsakomybės rezultatu. Nuo renesanso laikų pasaulėžiūros Dantės požiūris skiriasi beribiu tikėjimu, kad Dievo tvarka greitai įsigalės, kad dar žemėje visiems bus atseikėta pagal teisingumo matą.
„Dieviškosios komedijos“ leidimas su Gustavo Dorė iliustracijomis suteikia skaitytojo vaizduotei peno, leidžia „išvysti“ įvairius pragaro, skaistyklos ir rojaus vaizdinius, kuriais norima parodyti, kaip kenčia nusidėjėliai ir džiaugiasi palaima išrinktieji.
Klasikinės literatūros šedevras, atskleidžiantis žmogaus būties esmę su nepakartojamomis Dore iliustracijomis.
Atsiliepimai
-
-
Virgis
-
2022-03-05
-
-
Laurynas
-
2021-03-03
-
-
Primulė G.
-
2020-08-14
-
-
Jolanta Ž.
-
2019-12-21
-
-
Giedrius
-
2019-12-12
-
-
Giedrius
-
2019-11-22
-
-
Stasys K.
-
2019-11-20
-
-
Stasys
-
2019-11-20
-
-
Dorianas D.
-
2019-09-07
-
-
Skaitytojas
-
2019-05-28
Rodyti daugiauKlaidinanti reklama, leidykla Obuolys vėl įžūliai MELUOJA skaitytojams: šis leidinys nėra pirmą kartą išleista visa trilogija vienoje knygoje, kaip parašyta ant viršelio. 1988 buvo išleistas tas pats A. Churgino vertimas, dar tarpukariu buvo išleistas Jurgio Narjausko vertimas
Labai patiko. Seniai norėjau ją nusipirkti ir nesigailiu. Man asmeniškai knygos dizainas vidutiniškas, bet iliustracijos visai nieko. Bereikalingas gale buvo paaiškinimų skyrelis. Norėtusi, kad tokio tipo knygos turėtuų savo medžiagini skirtuką kaip, kad B. Stoker Drakula.
Tokioms iliustracijoms reikia didesnio formato ir tikrai geresnės kokybės popieriaus. Nuvylė.
Šitaip laukta knyga!!!!
labai graziai isleista puiki klasika
Kada vėl bus galima įsigyti šią knygą?
Nuostabi klasika. Seniai svajojau turėti šią knygą.
5
„Dieviškąją komediją“ mane paskatino perskaityti Dan Brown kai perskaičiau jo „Inferno“. Na štai ir baigiau aš tą Dantę... ir ganėtinai sunku vertinti tokią klasikinę knygą. 1. Nesu poezijos gerbėjas, nors pats rašau eilėraščius. xD Bet kartais reikia padėti prozą į šoną ir paskaityti poezijos. 2. Tai ganėtinai sudėtingas kūrinys. Jo nepaskaitysi šiaip kavinėje prie puodelio kavos. (Bandžiau- nelindo nieks į galvą xD). Šiam kūriniui reikia nusiteikimo. 3. Knygoje LABAI DAUG istorinių detalių ir veikėjų, graikų mitologijos... Knygos gale esantys komentarai kiek palengvina skaitymą, bet tam, kas iš viso nesusipažinęs su antikos istorija ir mitais- šios knygos nerekomenduoju skaityti, nes paprasčiausiai nė velnio nesuprasit kas yra kas. xD 4. Pats rašytojas ir jo biografija man artimi širdžiai. Dantė visą gyvenimą tyliai mylėjo Beatričę ir šiame kūrinyje jis ją „patalpino“ į Rojų ir paskyrė savo vedle kartu su Virgilijumi. Kokia didi ir neapsakoma meilė... jei jai dedikuoji knygą ir išaukštini ją iki Rojaus... Skaitydamas Dantės biografijos detales pagalvojau: „Na, kodėl gi tu nepriėjai prie jos toj bažnyčioj ir nepasakei, jog ji tau krito į akį? Gal viskas būtų buvę kitaip? Bet... nebūtum tada parašęs „Dieviškosios komedijos“ tokiu atveju. xD“ 5. Dantė daug pasakoja apie savo gimtąjį miestą- Florenciją, draugus, priešus ir politinius neramumus. Tad ir vėl- prieš skaitant šią knygą reikia pasidomėti tuometiniais istoriniais įvykiais, nes kitaip susigaudyti apie ką eina kalba bus sunku. Autorius labai mylėjo savo miestą, bet buvo ištremtas ir baigė savo dienas tremtyje... Liūdna... Kadangi esu lankęsis Florencijoje- tad suprantu kaip jis mylėjo savo miestą... Florencijos neįsimylėti neįmanoma. 6. Skaitant „Pragarą“ galvojau, į kurį ratą mane velniai nutrenks. xD Ir priėjau išvadą, kad kai mirsiu pragare kils sukilimas, nes niekas nežinos į kurį ratą mane įkišt, nes aš tinku į VISUS. xD Bet greičiausiai sėdėsiu pas apsirijėlius ar paleistuvius. xD Ir iš tikrųjų- man „Pragaras“ buvo įdomiausia dalis. „Skaitykla“ kiek mažiau, o „Rojus“ visiškai nepatiko- skaičiau iš kančios, kad pabaigt knygą. 7. Šiame leidime yra labai daug nuostabių Gustavo Dorė iliustracijų ir jos knygai suteikia įdomumo ir grožio. Galbūt be tų iliustracijų knyga būtų buvusi visiškai nuobodi... O šiuo atveju, verti lapą ir pamatai naują paveikslą, tad ir skaitymas neprailgsta ir gali apsipūsti, panagrinėti paveikslą. APIBENDRINIMAS: sunkiai skaitoma literatūra ir nesusiskaitys kokiam autobuse ar kavinėj, daug istorinių ir mitologinių detalių, nuostabios iliustracijos, vertėjo komentarai, kurie palengvina skaitymą.
Nuostabi knyga ir ypatingas leidimas. Klasikų klasika!